Ezoterikos teorija

Senų daiktų energetika

Bėgant laikui kiekvienas daiktas kaupia savyje begalę teigiamos ir neigiamos energetikos. Kiekvienas daiktas turi savo atsiradimo istoriją ir savo gyvenimą. Sekant įvairius ezoterinius mokslus ir teorijas būtina saugotis suskilusių, sulūžusių ir vėliau suklijuotų daiktų, užadytų ir susiūtų rūbų. Senų daiktų energetika gali būti itin žalinga. Kas vis dėlto slypi už tokių rūbų ir daiktų? Kokia jų ta senų daiktų energetika? Kodėl ezoteriniai mokslai sako griežtą „NE“ tokiems daiktams?

Bet koks įskilimas, lūžis, skylė ir t.t. daikte ar rūbe, kuris pagal savo prigimti turi būti ir buvo sukurtas pilnas, visas ar liaudiškai tariant „cielas“, skleis neigiamą ir griaunančią informaciją: tai užsifiksavęs destrukcijos momentas daikto „gyvenime“. Jis skleis neigiama energetiką, kenks jo vartotojui, siurbs iš jo teigiama energiją, gali kenkti sveikatai, pritraukti finansinius rūpesčius ir pan. Kartu su teigiama energetika iš gyvenimo iškeliaus sėkmė, laimė, džiaugsmas. Žinoma, galima bandyti daiktą ar rūbą restauruoti, tačiau pašalinus vizualius trūkumus neigiama informacija ir energetika liks, juk iš daikto „atminties“ skilimo ar įtrūkimo neištrinsime Senų daiktų energetika savaime nedings vien tik prikėlus daiktą naujam gyvenimui. Neigiamą daikto informaciją, energetiką galima apvalyti, pašalinti, tačiau tai jau kita tema.

Buityje patariama nenaudoti suskilusių indų, apdaužytuose puoduose neruošti maisto. Tai kenks maisto kokybei ir sveikatai, maisto energetikai.

Nenaudokite daikto dalių, jei nėra viso daikto. Pvz. senos spinteles durelių bareljefas gali atrodyti gražiausiu ornamentu, tačiau tai daikto dalis, kuri ir skleis tik dalies energetiką, o ne žymės pilną, išbaigtą kūrinį.

Nevertėtų nešioti sutrūkusių papuošalų, ypač vestuvinių sutrūkusių žiedų, papuošalų su sugedusiomis sagtimis. Pvz. sutrūkęs vestuvinis žiedas gali naikinti ir griauti asmeninius santykius.

Rūbai privalo būti nesuirę, kišenėse negali būti skylių. Juk rūbas lyg antra oda, kuria mes kasdien dėvime ir ji prisisiurbia mūsų energetikos, tampa tarsi mūsų dalimi. Tos pačios taisyklės galioja ir aksesuarams, rankinėms batams ir t.t.

Tai kaip visgi pasielgti su šeimos relikvijomis, mėgstamais antikvariniais baldais ar panašiais daiktais? Kaip susigyventi su senų daiktų energetika? Pirmiausia būtina pasidomėti daikto istorija, jei jis į Jūsų namus atkeliavo kaip palikimas, pasiekė šeimą iš sendaikčių turgaus. Visi be išimties daiktai kaupia mintis, jausmus, aistras, kažkada valdžiusias jų šeimininkus. Sendaikčius gaubia ypatingas fonas. Jeigu turėtume prietaisą, panašų į tą, kuriuo matuojama radiacija, jis „skambėtų“ tikrai baisiai stipriai. „Baisiai“ todėl, kad daugelis sendaikčių liudytų sunkias savo buvusių šeimininkų gyvenimo minutes, skausmą, netektis, negatyvias emocijas. Juk jos paprastai stipriau išgyvenamos ir išreiškiamos už ramias ir harmoningas akimirkas. Be to, dauguma senų daiktų ir buities reikmenų į komiso parduotuves patenka,nes jų šeimininkai nuskurdo ar numirė. Žodžiu, net seno daikto „perdavimo“ kitam savininkui aplinkybės  dažniausiai turi negatyvų kodą. Mūsų mintys ir jausmai, energetinis piešinys tarsi antspaudas ant daiktų, kurie buvo drauge su žmogumi. Išbūna jis ilgai. Naudojant mantines sistemas (Taro, Lenormand kortas, runas ir t.t.) jį net galima iššifruoti, sužinotume, kas senu daiktu naudojosi, ką jautė ir netgi apie ką galvojo. Dar daugiau, galima pasitelkus daikto informacinį lauką galima sužinoti, kur šiuo metu yra jo šeimininkas, kuo jis užsiima ir netgi apie ką mąsto. Taigi būtina įsigyjant daiktą juo domėtis, tyrinėti jo istoriją ir gyvenimo aplinkybes, o jei to neįmanoma padaryti prisilieskite prie didelio daikto, pavyzdžiui, baldo, mažesnį daiktą paimkite į rankas, priglauskite prie krūtinės. Tada užsimerkite ir įsiklausykite į savo pojūčius. Jeigu jaučiate diskomfortą, reiškia daikto reikia atsisakyti, kad ir kaip jis jums patiktų. Svarbiausia – žodžiais nenusakomo ryšio pojūtis, niekas kitas nepadės pasirinkti pirkinio su artima energija, tik mūsų pačių nuojauta. Daiktas turi stiprinti, suteikti teigiamos energijos, pilnatvės pojūtį. Kitu atveju, jei liečiant daiktą jaučiamas nerimas, baimė ar kitos neigimos emovijos, perkamo daikto reiktų geriau atsisakyti.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į senus veidrodžius, nes tai didžiausi energetikos indai. Daugiau informacijos rasite čia: “Veidrodziai – magija ir prietarai”.

Įsigijus dėvėtų drabužių būtų naudinga kurį laiką juos palaikyti po tekančiu vandeniu. Juose esantis svetimas laukas vandenyje ištirpsta. Prieš nešiojant po tekančiu vandeniu reikėtų palaikyti ir naujus drabužius. Senų daiktų energetika dingsta juos pagarinus: šiluma (ypač atvira ugnis) išdegina ir gerokai susilpnina išlikusį negatyvų lauką. Paprastai kažkiek laiko užtrunka, kol priprantame prie naujai įsigytų daiktų ar juolab drabužių. Kad jie išsyk taptų savi, trukdo svetimas laukas. Tik po kiek laiko juos pamėgstame, „prisijaukiname“. Kartais rūbai gali tapti netgi „laimingais“, t. y. savos rūšies, talismanais. Mes jais rengiamės ypatingais gyvenimo momentais, pavyzdžiui, eidami laikyti egzaminų. Sėkmę galima nesunkiai paaiškinti: kartą, vilkint šiuos drabužius, mums pasisekė ir emocinis sėkmės „užtaisas“ juose pasiliko. Iš naujo rengdamiesi „laimingą“ drabužį arba pasiimdami talismaną esame pamaitinami „sėkmės“ energija. Pagerėja nuotaika, sustiprėja tonusas, jaučiamės energingi, pasitikintys savimi. Rezultatas – mums vėl pasiseka, o talismano „užtaisas“ dar labiau sustiprėja. Lygiai taip pat veikia ir amuletai bei talismanai, kurie mus saugo nuo nesėkmių ar pritraukia laimę. Jie pakraunami teigiama energetika, kuri su kiekvienu sėkmės momentu vis stiprėja. Analogišku „sėkmės“ poveikiu pasižymi šeimyninės relikvijos, perduodamos iš kartos į kartą. Atrodytų, nereikšmingos smulkmenos, tačiau jos virsta svarbia mūsų gyvenimo dalimi, tikrais „naminiais sergėtojais“, o kartais atvirkščiai – perduoda nesėkmes ar net giminės prakeiksmus.

Kartą per metus būtina peržvelgti spintas ir lentyna, sandėliukus ir atsikratyti sendaikčių, kurių jau tikrai mums nebeprireiks. Daugelis namų energetikos valymo ritualų prasideda būtent nuo sendaikčių išmetimo. Patartina vadovautis taisykle: jei daikto neprireikė dvejus metus – jo tikrai nebeprireiks. Drąsiai tokį “namiškį” švilpinkite lauk. Sendaikčiai ir sukauptas “turtas” spinduliuoja senas, atgyvenusias mūsų gyvenimo akimirkas, momentus, kurie dažniausiai nebeturi nieko bendro su mūsų šiandieniniu pasauliu. Jų sukaupta informacija šiandienai mums nebereikalinga, o kartais net žalinga.

Jei į Jūsų namus jau atkeliavo mielų niekučių tai:

  • Kruopščiai nuvalykite dulkes.
  • Nedidelius daiktus keletą kartų perneškite virš žvakės liepsnos, didelius – apeikite su žvake. Geriausiai tinka šventinta bažnyčios žvakė. Ar žvakė pirkta cerkvėje.
  • Druska sugeria neigiamą energiją. Smulkius daiktus vieną parą pamirkykite žemės druskoje.
  • Nuplaukite pasūdytu vandeniu tuos daiktus, kuriems vanduo nekenkia. Balduose, ju kampuose kelioms dienoms paberkite druskos.
  • Išvalykite kambarį tiesioginiais saulės spinduliais: vienai dienai nukabinkite visas užuolaidas ir, jeigu įmanoma, atidarykite langus.

Photo credit: Foter.com / CC0 

Photo credit: Tal Bright via Foter.com / CC BY-NC-SA

Senų daiktų energetika

 

Banner

Parašykite komentarą