Taro kortos. Istorija
Europoje Taro kortos pasirodė XIV-XV amžiuose. Žinoma, kad tokią kortų kaladę 1450 metais užsakė Milane gyvenusių Viskončių ir Sforcų šeimos. Išlikusios šios kortos tapo prototipais šiuolaikinei kaladei. 1465-ais metais atsirado Taročio Mantenjos kaladė, kurios struktūra paremta kabalistiniu Visatos supratimu, žinomu kaip 50 Binos vartų. Kaladėje buvo 50 kortų – penkios rūšys (Dangaus skliautas, Pagrindai ir geradariai, Visuomeninis statusas, Mokslas, Mūzos). Kiekvieną rūšį sudaro po 10 kortų. Kai kurie atvaizdai šiuolaikinėse Taro kortose (Didieji ir Mažieji Arkanai) buvo perimti būtent iš Taročio kaladės.
Marija Ana Adelaida Lenormand (Marie-Anne Adelaide Le Normand) - žymiausia Prancūzijos aiškiaregė ir pranašautoja, pažadėjusi Napoelonui ir Žozefinai sostą, o Robespjerui ir Maratui giljotiną. Marija Lenormand gimė 1772 m. gegužės 27 d. Alansone, nedideliame miestelyje netoli Paryžiaus pasiturinčio pirklio šeimoje. Ji gimė ne visiškai sveika. Kalbama, kad jos viena koja buvo trumpesnė, o vienas petys laikėsi aukščiau kito. Lenormand tėvas mirė anksti ir šeima pradėjo skursti. Motina buvo priversta atiduoti Mariją į benediktinių mergaičių vienuolyną –internatą, kur ji gyveno ir tęsė mokslus.
Manoma, kad kortų istorija prasideda Kinijoje apie 800-ius mūsų eros metus. Viduramžių Kinijos knygoje „Čing-dze-tung“ (1678 m.) rašoma, kad kortos buvo išrastos valdant Siun-Chu dinastijai. Europoje kortos pirmiausia pasirodė Italijoje apie 1270 metus. Vėliau jos paplito Prancūzijoje ir Ispanijoje. Dailininkas Grigoneras 1392 metais sukūrė kortų piešinius prancūzų karaliui Karlui VI. Karaliaus iždininkas į kasos knygą užrašė: „…išmokėta Džakomo Grigonerui už tris kalades su auksiniais ir kitokiais spalvotais ženklais, kad paįvairinti Karaliaus laisvalaikį.“
M. Lenormand kortos - viena garsiausių ir plačiausiai paplitusių ateities pranašavimo sistemų. Žymioji būrėja M. Lenormand po mirties beveik jokių užrašų apie savo pranašavimo sistemą nepaliko. Kokiomis kortomis pranašavo pati M. Lenormand, taip pat tiksliai nežinoma. Spėjama, jog kasdienėje praktikoje ji naudojo paprastas žaidimo kortos, nors ji ir buvo sudariusi astromitologinę 52 kortų kaladę. 36 kortų kaladė tik daug vėliau buvo papildyta siužetiniais, simboliniais piešiniais, atspindinčiais kortos dvasią. Pranašaudama M. Lenormand rėmėsi garsaus to meto prancūzų ezoteriko ir okultisto Eteilos sukurtomis taisyklėmis (pavyzdžiui kaladėje yra ypatinga korta signifikatorius, reiškianti klausiantįjį). Ypatingos signifikatorių kortos, kurių vienoje pavaizduotas vyras, o kitoje – moteris turi ypatingą reikšmę aiškinant kortas. Dažniausiai jos neinterpretuojamos, o dalyvauja tik kaip atskaitos taškas analizuojant kortų dėlionę. Jų atžvilgiu interpretuojamos visos kitos dėlionėje dalyvaujančios kortos.
