Jau kuris laikas analizuojant Taro kortas ir sudarant prognozes pastebiu, kad vis rečiau ir rečiau matau Mirties Taro kortą teisingoje padėtyje (ne apsivertusią aukštyn kojomis) kortų dėlionėse, o klausiantieji Taro kortų patarimo vis dažniau ir dažniau skundžiasi, kad jų gyvenime „niekas nesikeičia“ ir ką daryti, kad „kažkas pasikeistų“. Dar dažniau girdima frazė: „Jūs man pasakėte viską, ką aš jau žinojau! Ar kažkas pasikeis?“ Atsakymas dažniausiai būna – „Ne, bet galite padaryti tą ir aną, kad pasikeistų“, o tada vėliau seka klausimas, kuris grubiai perfrazuojant skamba taip: „o galima kažką padaryti, kad nieko nedarant viskas pasikeistų?“ Taip pat dažnas atvejis, kai Taro konsultacijos metu Taro kortoms pateikus pasiūlymus, kaip ir kur link judėti klausiantieji gan vienprasmiškai leidžia suprasti, kad kortų patarimas jiems nepriimtinas ar net gąsdinantis, juk reikės priimti nekomfortabilius sprendimus, pasistengti perlipti save ir savo baimių barjerus, tačiau juk būtent tokių permainų ir laukiame! Ar ne? Ne, mes dažniau norime, kad stebuklingai nukristų iš dangaus aukso puodas, asmeniniai santykiai klostytųsi tarsi pasakoje, o kasdienybėje nereiktų susidurti net su mažiausiais iššūkiais.
Kyla esminis klausimas: tai ar vis gi mes norime pokyčių, ar tik deklaruojame, kad jų norime? Ir kodėl taip retai bepasirodanti Taro Mirties korta taip gąsdina, jei taip laukiame stebuklingojo KISMO, išlaisvinsiančio mus nuo kasdienės rutinos ir pilkumos? Atsakymas paprastas – Taro korta Mirtis nesiejama su fizine mirtimi. Tai kismo, transformacijos ir metamorfozės archetipas, kuris žymi vieno periodo, kokybės pabaigą ir žada atgimimą, prisikėlimą aukštesniame lygmenyje ar kokybėje. Dažniausiai kismą žmogus priima kaip didžiulį iššūkį ar net tragediją, natūralios gyvenimo tėkmės griūtį, o ne kaip augimo ir plėtros galimybę: būtent todėl Mirties archetipas dažnai atrodo bauginantis. Suvokus nuolatinio kismo būtinybę Mirties archetipas tampa net malonus ir įkvepiantis, juk blogiausia tada, kai niekas nesikeičia. Net po tamsiausios nakties išaušta nauja diena.
Grubiai ar net sarkastiškai juokaujant bet kokioje situacijoje galima pasirinkti bent penkis kelius į pokyčius:
- Palikti susiklosčiusią stagnatišką situaciją.
- Išvaryti susiklosčiusią situaciją.
- Pakeisti požiūrį į susiklosčiusią situaciją.
- Nieko nedaryti ir toliau frustruoti.
- Na, yra dar vienas, pats geriausias sprendimas: nusipirkti pigių avialinijų skrydį į šiltus kraštus rytojaus dienai 😉
Ir šis receptas tinka visoms sferoms: meilei, santykiams, finansams, darbams ir t.t.
Kur link veda ši ilga mano įžanga? Gyvenimas pasikeičia tik tada, Mirties Taro korta ateities dėlionėje pasirodo tik tada, kai aiškiai suformuluoti norai bei lūkesčiai sumaišyti su didele doze užsispyrimo, valios bei drąsos paleidžiami paspaudus raudoną atominės bombos paleidimo mygtuką! Žinoma, dar reikia nesižvalgyti atgalios ir nelipti į tą pačią upę antrą kartą.
O jei visgi nenorime KISMO, jis ir neateina, staiga ir netikėtai dangus niekada negriūva ir nenukrenta net kopūsto lapas ant uodegos galiuko. Tada, vadinasi, pasirinkote ketvirtąjį iš siūlomų kelių, kad gyvenimas pasikeistų.
P. S. Pirmas žingsnis į realius pokyčius – nutraukti prisirišimo energetinius saitus. Kaip tai padaryti, skaitykite ČIA.