Apie Marija Ana Adelaida Lenormand
Marija Ana Adelaida Lenormand (Marie-Anne Adelaide Le Normand) - žymiausia Prancūzijos aiškiaregė ir pranašautoja, pažadėjusi Napoelonui ir Žozefinai sostą, o Robespjerui ir Maratui giljotiną. Marija Lenormand gimė 1772 m. gegužės 27 d. Alansone, nedideliame miestelyje netoli Paryžiaus pasiturinčio pirklio šeimoje. Ji gimė ne visiškai sveika. Kalbama, kad jos viena koja buvo trumpesnė, o vienas petys laikėsi aukščiau kito. Lenormand tėvas mirė anksti ir šeima pradėjo skursti. Motina buvo priversta atiduoti Mariją į benediktinių mergaičių vienuolyną –internatą, kur ji gyveno ir tęsė mokslus.
Turkiškas mėlynasis ar turkiška akis - bent iš matymo visiems pažįstamas amuletas, turi begalę pavadinimų. Bendrinis ir dažniausiai sutinkamas – Nazar Boncuk arba tiesiog Nazar’as. Dažniausiai šio tipo amuletai pasitaiko mėlyno disko formos (gali būti raudoni, žali ir kitų spalvų), su mažesniu baltu skrituliu viduryje, kuris tarsi akies baltymas vainikuoja juodą tašką – akies vyzdį amuleto viduryje. 
Pradėkime nuo to, jog būtina akylai saugoti savo nuotraukas. Nemėtykite jų kur papuolė, laikykite sudėtas į albumus, nedovanokite, nedalinkite nepažįstamiems ar mažai pažįstamiems žmonėms. Nepalikite, neatiduokite, o jei taip įvyko susigrąžinkite nuotraukas iš buvusių partnerių, sutuoktinių ir pan. Jei pats žmogus ir nelinkės jums nieko pikta, tai už jo būsimus ir būsimas draugus/es, mylimuosius/ias niekas negali atsakyti. Velniai žino, kad dėsis jų galvose... Neduokdie, prilips koks.... Prakeikimas...
Nužiūrėjimas (сглаз): „pikta akis“ – tikslingai nukreiptas energetinis smūgis, veikiantis žmogaus energetinį – informacinį lauką. Būtent šis smūgis sukuriamas iš negatyvios energijos ir pasiunčiamas vienam ar kitam žmogui, kalbant paprasčiau, nužiūrėti įmanoma net gi paprasčiausiai blogai pagalvojus apie žmogų, palinkėjus jam nesėkmės. Skirtumas tarp prakeikimo ir nužiūrėjimo – esminis: prakeikimas įvykdomas visada turint konkretų tikslą, specialiai linkint žmogui blogo.
Moterys, mamos, motinos. Visų mylimos ir besąlygiškai mylinčios. Taro kortos taip pat turi savą mamą. Taro kortose motinos archetipas slepiasi po trečiuoju numeriu pažymėta Imperatorės korta. Imperatorė - tradicinis motinos įvaizdis - motina (mylimoji), susijęs su moteriškumo ir gaivinančiomis, gyvybingomis žemės jėgomis. Imperatorė visų pirma asocijuojasi su vaisingumu, gaivališkumu žemės ir žmogaus (moters) įščiomis. Imperatorė skatina augimą ir vystymąsi viso, kas gyva, visus iš esmės skirtingus elementus ji sugeba sujungti į vieningą ir darnią visumą.
"Galbūt aš nužiūrėta/s ar prakeikta/s?" - pirmosios mintys, kai visos bėdos užpuola vienu metu, jos nuolat kartojasi, visi darbai krenta iš rankų, o apie laimę ir sėkmę lieka tik pasvajoti. Nesiklostantys asmeniniai santykiai, nuolatinės problemos darbe, gydytojų neišgydomos ir nediagnozuojamos ligos - tik trumpas sąrašas pasekmių, kurių priežastis gali būti maginis pakenkimas. Nebūtina iš karto skuosti pas būrėją ar raganą, verčiau apsilankymui detaliai pasiruošti: nuodugniai apmąstykite, kada prasidėjo negandos, galbūt po stipraus konflikto ar barnio, kokie simptomai pasireiškia stipriausiai. Tik nuoseklus bendradarbiavimas su būrėju, tarologu duos teisingus, naudingus rezultatus. Galima pabandyti net savarankiškai diagnozuoti maginio pakenkimo lygį... 
Manoma, kad kortų istorija prasideda Kinijoje apie 800-ius mūsų eros metus. Viduramžių Kinijos knygoje „Čing-dze-tung“ (1678 m.) rašoma, kad kortos buvo išrastos valdant Siun-Chu dinastijai. Europoje kortos pirmiausia pasirodė Italijoje apie 1270 metus. Vėliau jos paplito Prancūzijoje ir Ispanijoje. Dailininkas Grigoneras 1392 metais sukūrė kortų piešinius prancūzų karaliui Karlui VI. Karaliaus iždininkas į kasos knygą užrašė: „…išmokėta Džakomo Grigonerui už tris kalades su auksiniais ir kitokiais spalvotais ženklais, kad paįvairinti Karaliaus laisvalaikį.“
