Manoma, kad kortų istorija prasideda Kinijoje apie 800-ius mūsų eros metus. Viduramžių Kinijos knygoje „Čing-dze-tung“ (1678 m.) rašoma, kad kortos buvo išrastos valdant Siun-Chu dinastijai. Europoje kortos pirmiausia pasirodė Italijoje apie 1270 metus. Vėliau jos paplito Prancūzijoje ir Ispanijoje. Dailininkas Grigoneras 1392 metais sukūrė kortų piešinius prancūzų karaliui Karlui VI. Karaliaus iždininkas į kasos knygą užrašė: „…išmokėta Džakomo Grigonerui už tris kalades su auksiniais ir kitokiais spalvotais ženklais, kad paįvairinti Karaliaus laisvalaikį.“
XV amžiuje kortos jau buvo žinomos ir Lenkijoje, o iš čia pasiekė ir Lietuvą. Pirmosios žinomos europietiškos kortos vadinasi Tarot arba Tarochini, ir turėjo kaladėje nuo 30 iki 80 kortų. Kaladėje buvo keturių ženklų piešiniai, vaizdavę karališkos šeimos narius. Beje, ir žaidė kortomis tais laikais tik karaliai ir kiti turtingi žmonės, nes kortos buvo labai brangios. 1526 metais Anglijos karalius Henrikas VIII uždraudė žaisti kortomis ir paskelbė jas už įstatymo ribų. Tiesa, 1541 metais įstatymas „sušvelnėjo“- kortomis buvo leidžiama žaisti per kalėdines šventes.
