Senovės lietuvių užkalbėjimas naikinantis nužiūrėjimą.

Užkalbėjimas – viena iš magijos krypčių, turinti savitas taisykles, atlikimo techniką. Dažniausiai užkalbėjimai būdavo perduodami iš kartos į kartą, tik prieš pat mirtį, o jų paslaptys laikomos po devyniais užraktais, nes buvo tikima, jog išdavus užkalbėjimo tekstą, jis nustos savo galios. Tačiau vyravo ir kita “atvira” užkalbėjimo perdavimo paprotinė forma, kurioje užkalbėjimai būdavo perduodami laisvai. Vienu tokių užkalbėjimu dalinamės ir mes.

Norint užkalbėti nužiūrėjimą reikia delčios mėnulio fazėje po saulės laidos paimti šventintos duonos gabalėlį, užsidegti šventintą žvakę ir trimis serijomis po 9 kartus sukalbėti tekstą į duoną, ją užkalbėti:

“Vienas padyvijo – trys atidyvijo: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Šventoji dvasia”.

Būtina per vieną iškvėpimą sukalbėti visus devynis kartus, tik taip savyje sukaupiama reikiama energija, įveiksianti neigiamą nužiūrėjimo poveikį.

Žvakę reikia palikti sudegti, o duona duoti žmogui, kuris nužiūrėtas, ar nesveikuojančiam, nužiūrėtam gyvuliui suvalgyti.

Photo credit: ViaMoi via Foter.com / CC BY-NC-ND